Bendravimas su žiniasklaida socialinio darbo praktikoje

Pagalbos specialistų poreikis nuolat didėja, kuriamos paslaugos įvairioms socialinių paslaugų gavėjų grupėms: socialinio darbo specialistai organizuoja ir teikia pagalbos į namus ir dienos socialinės globos vienišiems senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims paslaugas, neįgalius vaikus auginančioms šeimoms teikiama įvairiapusė socialinė pagalba stiprinant vaikų savarankiškumą, padedant atrasti jų stiprybes ir peržengiant negalios ribas, organizuojant sociokultūrinius renginius, tėvų savitarpio pagalbos grupes. Pagalbos šeimai tarnybos specialistai siekia šeimų įgalinimo stiprinant šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti problemas, gerina socialinius šeimos narių įgūdžius. Tam, kad gyventojams būtų reikalingos paslaugos prieinamos, siekiama jas teikti kuo arčiau gyvenamosios aplinkos. Kadangi tai yra viešos įstaigos, jos turi sukurti abipusį bendradarbiavimą su visuomene. Viena tokių formų – žiniasklaida. Iš pirmo žvilgsnio sąvoka „viešieji ryšiai“ skamba labai komerciškai, todėl gali atrodyti svetimos socialinio darbo sričiai. Ryšiai su visuomene yra speciali vadybos funkcija, kuri padeda sukurti ir išlaikyti abipusę komunikaciją, pritarimą ir bendradarbiavimą tarp institucijos ir visuomenės, šios veiklos paskirtis – gerinti visuomenės elementų sąveiką, nustatyti ir nuolat palaikyti efektyvius komunikacinius ryšius. Ryšių su bendruomene programų tikslas – skatinti komunikaciją tarp institucijos ir jos publikų geografinėje vietovėje. Pagrindiniai institucijos ryšių su bendruomene uždaviniai: a) supažindinti bendruomenę su institucijos veikla; b) pašalinti bet kokį nepasitenkinimą, kuris gali kilti tarp bendruomenės kaimynų; c) siekti palankios bendruomenės nuomonės, ypač, suiručių metu, išsakant institucijos poziciją aktualiu klausimu; d) informuoti darbuotojus ir jų šeimas, kad jie galėtų savo pažįstamiems papasakoti apie organizaciją ir palankiai įtakoti bendruomenės nuomonę; e) Informuoti žmones vietinėje valdžioje apie institucijos pastangas didinti bendruomenės gerovę; f) sužinoti, ką bendruomenės nariai galvoja apie instituciją, kas jiems nepatinka, ką jie žino apie veiklą. Ir nors labai svarbu, kad informacija apie socialines teises ir paslaugas būtų lengvai prieinama vartotojams ar galimiems vartotojams, tačiau pasireiškia tam tikros bendravimo ir informavimo problemų rūšys: 1. Nepakankami kokybiškos informacijos ištekliai ir srautai. Dažnai susiduriama su informacijos apie paslaugas trūkumu. Be to, yra pastebimas nevienodas informacijos apie įvairias paslaugas kiekis ir pobūdis. Modernioje visuomenėje/bendruomenėje bendradarbiavimas traktuojamas kaip svarbus bendruomenės narių įgalinimo, padedant jiems spręsti savo problemas, veiksnys. 2. Netinkama informacijos forma ir pobūdis. Kokybė yra dar vienas svarbus klausimas ir yra suprantama ne tik kaip informacijos tikslumas, bet ir jos stilius bei suprantamumas. Labai svarbu, kad būtų naudojama nebiurokratiška kalba ir stilius. Veiksmingoje visuomenės informavimo strategijoje turi būti numatyta tokia informacija, kuri būtų ne tik suprantama ir kokybiška, bet ir parengta remiantis konkrečių bendruomenės grupių ir kategorijų poreikiais arba jiems pritaikyta. Ji turi būti joms suprantama ir naudinga. 3. Nepakankamas „naujų“ arba alternatyvių informavimo kanalų naudojimas ir vadovavimasis teisių turėtojų nuomonėmis. Raštu pateikiama informacija yra labiausiai paplitusi (o kartais ir vienintelė) informacijos forma. Palyginti su ja, žodinės informacijos perdavimo kanalai (pavyzdžiui, radijo ir TV reklaminiai skelbimai, nemokamos telefono linijos) ir technologijos (pavyzdžiui, internetas) naudojami daug rečiau. Nepakankamai išnaudojamas milžiniškas šių kanalų šviečiamasis ir informatyvus potencialas bei jų įvairovė. Be to, teikiant socialinę pagalbą, įvyksta sudėtingos situacijos, kai dėl žinių ar įgūdžių stokos, socialiniai darbuotojai padaro klaidų. Tuomet žiniasklaida pradeda rodyti reportažus apie tai, kaip tam tikri specialistai netinkamai atliko savo veiklą, pasitelkdami įvairius valdininkus ar nukentėjusiuosius, itin aršiai kritikuoja specialistų darbą. Tokiu būdu pateikiama neigiama informacija visuomenei. Taip pat žurnalistai kalbina ir socialinius darbuotojus, o šie teikdami interviu dažnai nežino kaip tinkamai kalbėti, patiria stresą ir nerimą ne tik dėl įvykusio įvykio, bet ir dėl nežinomo, kaip tinkamai bendrauti su žiniasklaida. Tad socialiniai darbuotojai turi išmanyti, kaip bendrauti su žurnalistais, kokią informaciją pateikti, kaip tinkamai elgtis interviu metu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s