Konfliktų sprendimas socialiniame darbe taikant įtakos psichologijos principus

Šiandienos profesinė socialinio darbo tikrovė matoma kaip institucionalizuota praktika, kai socialinio darbo institucijų veiklos pobūdis aiškiai ir reglamentuotai nurodo socialinių darbuotojų funkcijas ir vaidmenis. Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų apraše yra apibrėžiama jų profesinė veikla, žinios, įgūdžiai ir asmeninės savybės, reikalingos profesinėms užduotims vykdyti. Nors socialinio darbo procesui būdingas struktūravimas, konkretūs laiko limitai, numatomi tikslai, kurie pasiekiami iškeliant konkrečias užduotis ir jas atliekant, tačiau socialinio darbo praktikoje galima pastebėti daug skubos, siekimo greito rezultato, racionalaus ir techniško darbo proceso, orientuoto į instrumentinę, materialią kliento paramą, mažiau dėmesio skiriant išklausyti klientą, emocionaliai palaikyti, skatinti jo savarankiškumą. Skubus, techniškas ir rutiniškas socialinių darbuotojų darbas, laiko stygius ir didelė darbo apimtis kelia pavojų klientui, nes jis gali tapti pasyviu gavėju, o gal net psichologiškai priklausomu nuo socialinės paramos. Taip pat vienas iš socialinio darbo profesijos dilemiškumo aspektų yra kontrolės ir pagalbos funkcijų prieštaringumas vienas kitam. Nors socialinis darbuotojas turi suteikti socialinę pagalbą klientui, tačiau tuo pačiu atlieka ir kontroliuojančio vaidmenį. Neretai klientai vengia keisti savo elgesį, o tai gali sukelti daug konfliktų tarp socialinio darbuotojo ir kliento. Negana to, visuomenė socialiniam darbui suteikia galią ir turi didelių lūkesčių, kurių nepateisinus, o galios nepanaudojus, socialiniai darbuotojai kaltinami ir smerkiami. Ypatingai ši situacija pasireiškia įstaigose, kuriose gyventojai praleidžia daug metų. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai bendrauja su šiais klientais, tad natūralu, kad kyla įvairių konfliktų (ypač kai vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu). Nors konfliktai yra neišvengiami, nes žmonėms tarpusavyje bendraujant atsiranda prieštaravimai, susiduria skirtingi interesai, nevienodas požiūris, tačiau tai sukelia neigiamų išgyvenimų tiek specialistui, tiek klientui. Taip pat gali pasireikšti autoritarizmo tradicijos: valdžia socialinių darbuotojų rankose, o klientas – tik paklusnus vykdytojas. Todėl konfliktai dažnai asocijuojasi su agresija, ginčais, pykčiu, manoma, kad jie yra nepageidaujami, jų reikia vengti. Tačiau konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas. Šiame kontekste kyla klausimas: kokie socialinio darbuotojo profesiniai gebėjimai padėtų siekti kliento įgalinimo? kokia socialinio darbuotojo profesinė laikysena leistų geriau suprasti kliento pasaulį? kas padėtų išsaugoti socialinio darbuotojo profesionalumą sudėtingomis socialinio darbo sąlygomis ir keisti kliento netinkamą elgesį? Vienas iš būdų teikiant socialinę pagalbą yra įtakos psichologijos principų naudojimas socialiniame darbe. Psichologiniam poveikiui dažniausiai taikomas įtikinimo metodas. Įtikinimas apibūdinamas kaip intelektualinis- psichologinis veikimas, perduodant (pateikiant) informaciją, turinčią aiškią ir konkrečią loginę seką, siekiant priversti individą ar jų grupę savanoriškai priimti pateikiamą informaciją, kuri turi atlikti veiklos (arba poelgio) sužadinimo (ar suaktyvinimo) vaidmenį. Kitaip tariant, šio metodo tikslas yra tas, kad individas ar jų grupė informaciją priimtų ne tiesiogiai, bet siekiant, kad su ja būtų sutinkama ir jos pagrindu būtu priimami sprendimai, ar ja būtų vadovaujamasi poelgiuose bei veiksmuose taip, kaip naudinga įtikinančiai pusei. Taip pat išskiriami kiti principai, tokie kaip abipusiškumas (mainų principas), patikimumas (įspūdžio sukūrimas), nuoseklumas (kognityvinio disonanso panaudojimas), socialinis įrodymas (socialinės normos), autoritetas (autoriteto atributai), stoka (deficito jausmas). Remiantis šiais principais, galima koreguoti netinkamą klientų elgesį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s