Konfliktų valdymas be pykčio, naudojant racionalius emocinio elgesio terapijos principus

Socialinio darbo praktikoje bendraujant su vadovu, kolega ar klientu, požiūriai ir tikslai neretai išsiskiria. Jei konflikte oponuojančios pusės laikosi savo nuomonės, bet kartu ir ieško bendrų požiūrio taškų, tokiu būdu santykis „neįšaldomas“ ir nenutraukiamas, o yra dinamiškai kintantis. Konfliktinėse situacijose bendradarbiaujama, kai norima išlaikyti turimus santykius, sujungti skirtingus požiūrius, tad yra svarbi diskusija ir argumentacija. Socialinių darbuotojų praktika jungia pokyčio, kliento, taikinio ar veiklos sistemas.

Tyrimai rodo, jog spręsdami konfliktus socialiniai darbuotojai iš penkių konflikto sprendimo strategijų (vengimo, kontroliavimo, prisiderinimo, kompromiso, bendradarbiavimo) sukuria įvairiausius elgsenos modelius, atsižvelgdami į tai, su kuo jie konfliktuoja ir kiek intensyvi yra kiekvienos strategijos raiška. Apklausos duomenų analizė atskleidė, kad socialiniai darbuotojai konfliktuose su vadovu realizuoja lygiavertiškumo, racionalumo ir atsitraukimo elgsenos modelį; konfliktuose su kolegomis – dalyvavimo ir atvirumo, dalyvavimo vengiant įtampos, mažo konstruktyvumo ir oponavimo modelius; tuo tarpu konfliktuose su klientu – profesionalaus įsitraukimo, profesinio atstumo išlaikymo bei profesinio tapatumo stokos modelius. Taigi socialinio darbuotojo profesinė realybė yra kupina konfliktų ir jų sprendimo variacijų.

Socialiniai darbuotojai patyrusieji konfliktą su vadovu darbuotojai jaučia apatiją, nuovargį, juos kankina baisūs sapnai ir nemiga, susikaupusį pyktį kartais jie išlieja ant kitų žmonių. Patyrusieji konfliktą su vadovu jaučia poreikį išsipasakoti. Daugeliui iškyla slegiančių prisiminimų apie konfliktą. Po konflikto sumažėja darbuotojų motyvacija, jie nusivilia valdžia, pablogėja santykiai su vadovu. Kyla nerimas dėl ateities. Konfliktas su vadovu gali skatinti keisti darbo vietą. Konfliktas su vadovu yra suvokiamas kaip krizė, kurios metu yra išgyvenamas pyktis, kaltė, neviltis, vienišumas, liūdesys. Kyla susierzinimas, pažeminimo, menkavertiškumo, vadovo pranašumo pojūtis bei nepasitikėjimas savimi. Konflikto su vadovu metu pavaldiniams kyla somatinių reakcijų – pila prakaitas, parausta skruostai, keičiasi balso tonas. Jaučiamas staigus emocijų antplūdis.

Matyti, kad darbuotojai konflikto metu patiria įvairius išgyvenimus, tame tarpe ir konfliktuojant su vadovu. Tačiau svarbu žinoti, konfliktas yra stresinės situacijos sukėlėjas, ir tik nuo paties žmogaus priklauso, kokio pobūdžio stresą, kaip distresą ar eustresą, jam sukelia. Konfliktas su vadovu, suvokiamas kaip krizė, kurios metu yra išgyvenamas pyktis, kaltė, neviltis, vienišumas, liūdesys – jaučiamas staigus emocijų antplūdis. Socialiniai darbuotojai konfliktus priima nevienodai ir susiduria su skirtingomis reakcijomis. Stresinės situacijos sukėlėjai – rizikingi įvykiai gali būti priimami skirtingais būdais – kaip grėsmė, kaip praradimas arba kaip iššūkis. Kiekvienu atveju susiduriama su tipišku atsaku – nerimu, depresija ar viltimi, lūkesčiu. Konflikto kaip rizikingo įvykio ir stresinės situacijos sukėlėjo priėmimas ir priklauso nuo asmens sugebėjimo į jį reaguoti. Asmens reakcija susijusi su vidiniu nusiteikimu, išgyventa asmenine patirtimi, streso įveikos mechanizmu. Svarbu racionalizuoti konfliktinę situaciją, atpažinti ir sustabdyti iracionalias mintis bei emocinius išgyvenimus.

Tam gali padėti  racionali emocinio elgesio terapija (rational emotive behavior therapy – REBT), kurios įkūrėjas yra psichologijos mokslų daktaras Albertas Ellis (1913-2007). 1982 metais per Amerikos psichologų asociacijos (APA) atliktą psichologų apklausą pripažintas vienu iš įtakingiausių 20 a. psichologų, užimantis antrą vietą po Carl Rodgers (trečia atiteko Freud’ui).

Teorija teigia, kad ne gyvenimo įvykiai yra neigiamų emocijų priežastis, bet žmonių reakcija į juos – pagrįsta įsitikinimais – tai kertinis Elliso sukurto psichoterapijos modelio akmuo. Nelankstūs reikalavimai visuomet yra susiję su konstruktyvaus supratimo stoka. Pakeitus vidines nuostatas ir įsitikinimus į lankstesnius, galima tikėtis sveikų emocijų ir atitinkamo elgesio konfliktinėse situacijose.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s