Kognityvinės – elgesio terapijos principų taikymas socialiniame darbe su klientais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų.

REGISTRACIJA

Nors elgesys ir emocijos yra skirtingi reiškiniai, bet atskirti elgesio ir emocijų sunkumus vieną nuo kito yra sudėtinga, nes bet koks asmens išgyvenamas sunkumas ar problema turi emocinę ir elgesio dalis.

Elgesio ir emocinių sunkumų terminas suprantamas labai panašiai – norima pabrėžti, jog žmogus, pasižymintis šiuo sunkumu, neadekvačiai gali reaguoti į aplinką, elgtis netinkamai, išgyventi neigiamas emocijas ir dėl jų destruktyviai reikštis visuomenėje.  Pasireškia tokie sutrikimai kaip agresija, motyvacijos stoka, per didelis emocionalumas, impulsyvumas, karštligiškas reagavimas į smulkmenas, bloga savijauta, nenoras mokytis, mokyklos vengimas, vidinės kančios pojūtis, nesupratimo ir nereikalingumo jausmas. Dėl emocinių sunkumų paauglys negali visuomet adekvačiai įvertinti kylančią grėsmę, tinkamai nuspręsti, kaip reikia elgtis skirtingose situacijose, todėl pasirenka tuos modelius, kurie jam priimtiniausi ir jį labiausiai apsaugo – jeigu vaikas linkęs kovoti už save, jis dažniau nei reikia gali naudoti agresiją, jei vaikas linkęs slėptis nuo kitų, jis vengs mokyklos, nesimokys, atrodys depresyvus, bus tylus ir vengs aplinkinių.

Daugėja atvejų, kai iš asocialių šeimų, vaikai tampa elgesio ir emocijų sunkumus turinčiais asmenimis. Taip yra todėl, kad tokiose šeimose vyrauja barniai, nesantaika, patyčios, dažnai ir smurtas, kuris neigiamai paveikia vaiko vystymąsi. To pasekmė būna lėtesnis mąstymas, neadekvatus reagavimas į neįprastesnes situacijas, sustiprėjęs savigynos poreikis, perdėta savisauga. Nerūpestingi tėvai, atgrasus elgesys su vaikais, nepriteklius ir nesantaika šeimoje visapusiškai neigiamai veikia vaiką. Palaipsniui vaikas perima tėvų modelius – jei smurtauja tėvas, tikėtina, kad sūnus taip pat mokykloje sunkumus mėgins įveikti ginčais ir muštynėmis, jei motina patiria patyčias ir pažeminimus, taip pat didelė tikimybė, kad mergaitės mokykloje bus uždaros, visų bijos, nepakels sunkumų ir dažnai jaus grėsmę savo saugumui, baimę, stresą.

Socialiniai darbuotojai dažnai susitinka su klientais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų. Norint sėkmingai dirbti su elgesio ir emocijų sunkumus turinčiais asmenimis, reikia itin domėtis technikomis, metodikomis ir kitais edukaciniai aspektais, kad jie būtų realizuoti efektyviausiai.  Viena tokių technikų yra kognityvinės – elgesio terapijos principai. Ši teorija remiasi prielaida, jog asmuo nekontroliuojantis savo pykčio dažniau yra linkęs situaciją įvertinti kaip labiau grėsmingą ir todėl jo elgesys bus labiau agresyvus. Klaidingas įsitikinimas apie pasaulį atsiranda  kai agresyvūs vaikai turi kognityvinių sunkumų įvertinant ir interpretuojant įvykius. Tai reiškia, jog jeigu asmuo, kurio vidinė darna maža, tai situaciją įvertins kaip nesuprantamą, mažiau priklausomą nuo jo, todėl taip pat bus linkęs į netinkamą atreagavimo būdą ar apskritai gali neįvertinti stimulo reikšmės.

Socialiniai darbuotojai, besiremiantys kognityvinės – elgesio terapijos principais, gali padėti klientams tinkamai įvertinti situaciją, numatyti pasekmes, suprasti savo   pyktį ir ugdyti kontrolės įgūdžius.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s