Specialistų buvimas šalia leidžia mirštančiajam jaustis gyvam tarp gyvųjų, žadina sergančiojo pasitikėjimą bei sutaiko jį su mirtimi. Pareiga oriai palydėti mirštantįjį reikalauja ypatingų profesinių bei tuo pačiu ir paprasčiausių žmoniškųjų resursų. Socialinis darbas visada yra nukreiptas viena kryptimi – mažinti socialinį stresą ir gerinti socialinį funkcionavimą. Siekiančius bendro tikslo – pasiekti kuo geresnę pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę, palengvinti ne tik fizinius skausmus, bet spręsti dvasines, psichologines ir socialines problemas bei padėti pacientui oriai ir ramiai numirti.
Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, matyti, jog personalą, dirbantį su terminaliniais ligoniais, gąsdina artėjanti jų mirtis ir pats mirimo procesas. Šis laikotarpis sunkus specialistų komandai, nes nuolatos tenka išgyventi konfliktą tarp „profesionalumo ir žmogiškumo”. Todėl tam, kad pagalba mirštantiesiems ir jų šeimoms būtų efektyvesnė, nepaprastai svarbu suteikti socialiniams darbuotojams, kurie nuolatos susiduria su mirties vyksmu, žinių ir įgūdžių bendraujant su tokiais žmonėmis.
