Pozityvios tėvystės įgūdžių svarba

Tėvystė yra ypatingos veiklos procesas, vykstantis apibrėžtame socialiniame kontekste, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti vaiko gerovę. Tai sudėtingas procesas, prasidedantis dar prieš vaiko gimimą ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą.

Visuomenėje vykstančios permainos vis labiau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei psichologinių problemų turinčias šeimas. Aktuali šiuolaikinės visuomenės problema yra socialinės rizikos šeimos, neužtikrinančios savo vaikų saugumo ir gerovės. Dažniausiai į socialinės rizikos šeimų sąrašą patenka tos šeimos, kuriose girtaujama, naudojama prievarta, neprižiūrimi vaikai. Paprastai tokiose šeimose tėvams trūksta tėvystės žinių ir įgūdžių, jie nesugeba tinkamai auginti ir auklėti vaikų, nesuteikia vaikams reikiamos priežiūros, globos ir rūpesčio, nes nežino kaip tai padaryti

Siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, dažnai vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams tenka vaiką paimti iš šeimos, apgyvendinti jį valstybinėje ar nevyriausybinėje globos institucijoje. Tai įvyksta, nes tėvai arba vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doriniam vystymuisi bei saugumui.

Viena iš pirminių socialinio darbuotojo funkcijų dirbant su tėvais ar šeima yra poreikio nustatymas – vertinimas: surinkti informaciją apie klientą (šeimą), išsiaiškinanti socialinę problemą. Kad teisingai ir profesionaliai įvertinti probleminę padėtį, nustatyti reikiamą pagalbą, socialinis darbuotojas turi nusimanyti apie šeimos sampratą, struktūrą, tipus; šeimos funkcijas; socialinės rizikos šeimos tipus; paslaugas teikiamas socialinės rizikos šeimoms; darbo su šeima niuansus; šeimos konsultavimo aspektus.

Tokioms šeimoms galima padėti, ugdant pozityvios tėvystės įgūdžius. Pozityvi tėvystė – tai tinkama vaiko globa, išmintinga vaiko kontrolė ir efektyvi pagalba atliekant fizinius, psichologinius, emocinius, intelektinius, socialinius ir dvasinius vaiko poreikius.

Socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris dažnai susitinka su tokiomis šeimomis. Socialinio darbuotojo profesija yra labai plati į ją įeina daugybė įvairių vaidmenų, skirtingų funkcijų. Geras socialinis darbuotojas turi išmanyti visas jo profesijos vingrybes ir sugebėti susitapatinti su įvairiais vaidmenimis, kurie priklauso nuo kiekvienos situacijos niuansų atskyrai. Ypatingai daug vaidmenų tenka socialiniam darbuotojui dirbant su šeima, ieškant kontakto su kiekvienu šeimos nariu, bandant padėti jiems probleminėje situacijoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s