Pyktis, jo raiška ir valdymas

Įvarios situacijos gali sukelti pyktį. Bręstantį konfliktą galima atpažinti iš tam tikrų požymių: keičiasi bendravimo pobūdis, bendravimas pasidaro nebe toks atviras, partneriai mažiau keičiasi informacija, atrenka, ką vienas kitam sakyti. Mėginimas išsiaiškinti situaciją ar apkaltinti partnerį emociniu šaltumu, vers elgtis gynybiškai ir sunkins situaciją. Bendravimo partneriai vis labiau ima pastebėti, kaip skiriasi jų interesai ir vertybės. Interesų skirtingumas imamas suvokti kaip savųjų interesų pažeidimas ar ignoravimas. Taip atsitinka, kad pradėdami draugauti žmonės (dėl vienatvės) vardan draugystės nuslepia savo interesus. Konfliktui vystantis, vis labiau pabrėžiami asmeniški tikslai. Tikslo pasiekimas suvokiamas kaip pergalė: jei tikslą pasiekia partneris, vadinasi tu pralaimėjai ir praradai prestižą. Viso to rezultatas – ne produktyvi veikla, bet nuolatinės grumtynės – kas ką įveiks. Atsiranda tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų, ar tikslo siekimo būdų susidūrimas. Konfliktas formuoja asmenybės nuostatas į konfliktą sukėlusį žmogų ir į visa tai, kas su tuo žmogumi susiję. Konfliktai skiriami į produktyvius ir destruktyvius. Destruktyvusis konfliktas orientuotas į oponento sunaikinimą, o ne į problemos išsprendimą. Stiprėjant destruktyviajam konfliktui, kinta ir bendravimo pobūdis – mažėja loginis argumentavimas, didėja elgesio gynybiškumas. Oponentai tampa verbaliai agresyvūs, išreiškia daug priešiškų sakinių, kurie kartais yra netikslingi oponentui. Kyla noras atrodyti logiškam ir nuosekliam: konfliktą išprovokavusius gal ir atsitiktinius, neapgalvotus žodžius tenka „pragrįsti“, ieškoti augmentacijos, „įteisinti“ savąja poziciją. Oponentai bijo pripažinti, jog suklydo, vengiama atsisakyti ankstesnės klaidingos pozicijos, nes išgyvenama baimė, kad oponentas ims piktnaudžiauti mūsų kaltės prisipažinimu. O tikslas yra sunaikinti oponentą, tad jeigu parodysime savo suklydimą, tai gali labai stipriai pakenkti asmenybiniam prestižui. Taip pat konflikto metu dėl didelio emocinio krūvio mažiau suvokiama reagavimo į problemą variantų. Tipiškam konfliktui būdingas mąstymo standartiškumas, ribotumas. Dėmesys koncentruojamas į momentinius veiksnius ir jais pasiekiamus rezultatus, mažai atsižvelgiant į tolesnes pasekmes. Bet kokia kaina siekiama pergalės, efekto.

Visa tai gali pažeisti asmenybės savivertę, suardyti svarbius ryšius su reikšmingais asmenimis. Svarbu suprasti, kad santykius visada paženklina tiek teigiamos, tiek neigiamos jų patirtys. Tačiau kokie jie bebūtų, jie visada yra svarbūs. Paprastai jie palaiko, stiprina, gelbsti, gydo, ugdo, verčia keistis, bet gali ir skaudinti, žeisti, nuvilti.  Ir čia svarbu suprasti, kad nauji santykiai nėra pakeičiantys ar anuliuojantys ankstesniuosius, bet papildantys tuos, kuriuos asmuo išgyveno praeityje, nors ir negatyvius ir žalojančius, ir tai yra naujas būdas egzistuoti tikrovėje.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s